"Su žmona Cristina jau seniai norėjome įveikti Camino de Santiago, kai kita pora, žygių ekspertai, mums pasakė, kad gegužės pabaigoje nori eiti vadinamuoju Angliškuoju keliu iš Ferrolio į Santjagą. Tai šiek tiek daugiau nei šimtas kilometrų, ir jie jau buvo suplanavę maršrutą, apgyvendinimą ir pagalbą su bagažu, pasitelkę įmonę, kuri taksi automobiliu paima jūsų bagažą iš viešbučio ir palieka jį kitame viešbutyje.
Mano amžiui, neseniai išėjusiam į pensiją, tai buvo labai įdomi galimybė, nes išvengiau didelio svorio kuprinėje, o tai yra palengvinimas, kai nueini tiek daug kilometrų. Be to, jei bet kurią akimirką pritrūktų jėgų arba turėtumėte kokių nors kliūčių, trukdančių eiti pėsčiomis, jie gali atvažiuoti, paimti jus ir nuvežti į kitą susitikimo vietą.
Atsižvelgdami į šias prielaidas, nedvejodami leidomės į šį nuotykį ir užsisakėme lėktuvo bilietus į A Korunją ir atgal iš Santjago į Barseloną, kur gyvename.
Camino de Santiago dienos buvo suskirstytos į penkias atkarpas. Pirmoji, maždaug 19 kilometrų ilgio, nuo El Ferrolio iki Pontedeume, o kita, dar 20 kilometrų ilgio, iki Betanzos. Abiejuose miesteliuose galėjome dalyvauti Mišiose, kurios paprastai švenčiamos po pietų.
Trečiajame etape viskas ėmė komplikuotis, nes iš Betanzos į Mesón do Vento laukė daugiau nei 25 kilometrų ilgio ir labai stati kelionė. Kai atvykome į kelionės tikslą, bažnyčios, kurioje galėtume dalyvauti Mišiose, neturėjome, todėl susitarėme su taksi, kad mus nuvežtų atgal į Betanzos, kur pusę septynių dalyvausime Mišiose, o tada grįšime į Mesón do Vento. Dabar, kiek pailsėję, galėjome gerai pavakarieniauti ir pasisemti naujų jėgų, nes kitą dieną mūsų taip pat laukė ilgas kelias.
Jau nekantriai laukdami priešpaskutinio maršruto, kitą dieną išvykome į Sigueiro, dar 25 kilometrus su geromis įkalnėmis ir nuokalnėmis, tačiau kiek pakenčiamesnėmis nei ankstesnėje atkarpoje ir eukaliptų miškų bei laukų, kuriuos jau norima nušienauti, kraštovaizdžiu.
Tiesa ta, kad į Sigüeiro atvykome išvargę, bet laimingi. Kristinai skaudėjo koją, todėl nusprendėme, kad paskutinę atkarpą iki Santjago, kurios ilgis vos 16 kilometrų, ji bus nuvežta taksi iki vieno kilometro ir ten prisijungs prie mūsų, kurie ėjo paskutinę maršruto dalį pėsčiomis. Susitarėme susitikti prie San Cayetano bažnyčios, kuri yra tokiu atstumu nuo centro ir kurią kerta angliškojo Švento Jokūbo kelio maršrutas.
Šiek tiek prieš vidurdienį susitikome prie San Kajetano parapijos bažnyčios. Ji jau užsidarinėjo ir parapijos kunigas nespėjo uždėti parapijos antspaudo ant mūsų ir taip jau gerai aprūpintos Compostela, tačiau pasveikinome Viešpatį ir padėkojome jam už visą gerą Camino kelią. Tiesa, nė vieną dieną nelijo, o karštis, nors ir buvo karštas, nesutrukdė mums laimingai įveikti etapus.
Prie pat parapijos bažnyčios durų prie akmeninės sienos, kaip jie mums pasakojo, buvo prisiglaudę du jauni vyrai iš Kenijos, kurių paprašėme nufotografuoti visą grupę. Jie kalbėjo ispaniškai, o jų malonus nusiteikimas leido greitai užmegzti pokalbį.
- Sveiki, labas rytas, ką veikiate?
- Padedame parapijos kunigui, nes esame seminaristai.
- Žiūrėkite, kaip gražu! Na, mes bendradarbiaujame su fondu, kuris padeda klierikų studijoms ir kuris vadinasi CARF fondas.
- Ką jūs sakote! Na, mes mokomės Bidasoa. Taigi, labai ačiū už pagalbą ir bendradarbiavimą.
Džiaugsmas ir nuostaba buvo didžiuliai, ir nuo tos akimirkos atsirado didžiulė empatija. Serapionas (Serapionas Modestas Šukuru) ir Faustinas (Faustin Menas Nyamweru), abu iš Tanzanijos, lydėjo mus paskutiniame etape.
Tada Serapionas mums pasakė, kad jis jau yra ketvirtame kurse, o Faustinas - pirmame. Jie nurodė mums Piligrimų biurą, kur tik uždeda paskutinį antspaudą ir patvirtina jūsų Camino, kuris taip pat patvirtina galimybę gauti visiškus atlaidus, kuriuos ši piligriminė kelionė reiškia, jei tik įvykdomos kitos Bažnyčios nustatytos sąlygos.
Su jauduliu dar kartą atsisveikiname su jais dviem, linkėdami jiems didelės ištikimybės ir daug gero, kai jie atvyks į savo gimtąją vietą ir bus įšventinti kunigais po formacijos laikotarpio, praleisto kunigų seminarijoje. Bidasoa seminaras.
Mums liko nuostabus prisiminimas apie šį atsitiktinį susitikimą ir dėkingumą šių dviejų seminaristų, kurie, padedami visų CARF fondo geradarių, gali pasiekti daugybę sielų visur, kur tik atlieka savo tarnystę.
Vakare katedroje galėjome dalyvauti Mišiose, kuriose dėkojome apaštalui ir gėrėjomės į dangų smilkalų kvapu kylančio botafumeiro siūbavimu, visų mūsų intencijomis ir dėkingumu už Serapiono ir Faustino pašaukimą."
Fernando de Salas, Sant Cugat del Vallés.